Hipoksija - ilgaamžiškumo varomoji jėga

2019 m. Nobelio medicinos premija buvo skirta Williamui G. Kaelinui jaunesniajam, serui Peteriui J. Ratcliffe'ui ir Greggui L. Semenzai. Taip mokslininkų darbas buvo įverttintas už tyrimus, kaip ląstelės jaučia deguonies kiekio pokyčius ir prie jų prisitaiko. Šie tyrimai įrodė, kad hipoksija yra ilgaamžiškumo varomoji jėga.

GEROPROTEKCINĖS TRENIRUOTĖS

LongLifeStrategy™

8/14/20243 min skaitymo

Prancūzė J.Calmen laikoma ilgiausiai gyvenusiu žmogumi, kurio gyvenimo trukmė buvo patvirtinta. Ji išgyveno 122 metus ir 164 dienas, pergyvendama savo dukrą ir vienintelį anūką. O štai ilgiausiai gyvenantys žinduoliai yra grenlandiniai banginiai. Jie gyvena apie 100-200 metų. Patvirtinta, kad vienas iš jų išgyveno 211 metų.  Tyrimais įrodyta, kad grenlandiniai banginiai, kaip ir kiti su deguonies trūkumu susiję žinduoliai, gyvena ilgiau. Štai grenlandinis banginis nardydamas turi sulaikyti kvėpavimą, o plika molinė žiurkė gyvena urve deguonies trūkumo sąlygomis. Tokios pat išvados daromas ir žmonių atžvilgiu. Lyginant Tibeto  plynaukščių, kuriose deguonies koncentracija žemesnė, ir kitų Kinijos provincijų gyventojų gyvenimo trukmę, nustatyta, kad natūrali hipoksija gali kompensuoti senėjimo poveikį ir prailginti gyvenimo trukmę. 

Trūkstant deguonies atsiranda hipoksija - deguonies nepakankamumas. Organizmas turi galingą antihipoksinę sistemą, kuri trūkstant deguonies juo aprūpina organizmą. Esant hipoksijai, širdis pradeda dažniau ir galingiau plakti, išsiplečia smegenų, širdies, plaučių kraujagyslės, padaugėja antinksčių žievės hormonų (adrenalinas, noradrenalinas). Esant ilgiau trunkančiai hipoksijai, pvz., būnant aukštai kalnuose, padidėja plaučių audinių masė, susiformuoja nauji kapiliarai visuose organuose ir audiniuose, padaugėja eritrocitų, padaugėja hormonų, padidėja bendras energetinis lygis. Deja, su amžiumi pradeda didėti laisvųjų radikalų poveikis ląstelėms ir antihipoksinės sistemos patikimumas ima mažėti. Mažėja energetinis lygis, blogėja organų aprūpinimas krauju, sumažėja hormonų, vystosi aterosklerozė ir. kt.

Gera žinia yra ta, kad treniruojantis galima padėti organizmui prisitaikyti ir senstant jis toliau gerai dirbs hipoksijos būsenoje. Sumažinto deguonies kiekio treniruotės daro didelį epigenetinį poveikį ląstelių sveikatai ir lėtina senėjimą. Už šį mokslinį atradimą 2019 m.  Williamas Kaelinas, Peteris Ratcliffe'as ir Greggas Semenza buvo apdovanoti Nobelio medicinos premija. Premijos laureatai atrado ląstelių reakcijos į žemą ir nepapankamą deguonies kiekį molėkulinius mechanizmus. Dėl hipoksijos aktyvuotų mechanizmų maždaug 500 genų keičia savo darbą. Tai atvėrė naujas galimybes plėtoti terapiją, skirtą anemijai, širdies ir kraujagyslių,  plaučių ligoms, hipertenzijai, insultui ir vėžiui. Kartu hipoksijos aktyvuoti molėkuliniai mechanizmai slopina tokius senėjimo faktorius, kaip DNR pažeidimai, oksidacinis stresas, proteostazės praradimas, telomerų dilimas

Hipoksijos treniruotės. Hipoksija gali būti natūrali, pvz., jūs gyvenate kalnuose, kur deguonies procentas ore mažesnis nei lygumose. Paprasčiausia hipoksijos treniruotė yra kvėpavimo pratimai mažiau ventiliuojant plaučius (įkvėpimo ar iškvėpimo sulaikymas, lėtas iškvėpimas, kt.). Pvz., nuo priešistorinių laikų žinoma pranajamos jogos kvėpavimo sulaikymo praktika ,,kumbhaka". Treniruotėms taip pat gali būti naudojami specialūs medicinos ar sporto (buitiniai) prietaisai, kurie padaro 10-18% deguonies oro mišinį (normaliomis sąlygomis mes kvėpuojame oru, kur deguonies 20,95%).

Grenlandinis banginis - ilgiausiai gyvenantis žinduolis

Geriatrijos profesoriaus V.Novoselovo hipoksijos treniruotė

Natūrali hipoksija kalnuose ir Kumbhaka

Hipoksija, tai geroprotektorius, apsaugantis ląsteles nuo senėjimo ir prailginantis gyvenimo trukmę